Garsiai barbena lietus į palangę,
Dangų nutvieskia žaibas staiga.
Štai sududena griausmingas perkūnas
Ir vėl sublyksi žaibo šviesa.
O po kiek laiko jau traukiasi debesys,
Pamažu nugrimsta ramybėn gamta.
Ir mūsų gyvenime - ko tik nebūna,
Tai lydi romusis štilius, tai vėjavaikė audra.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą