"Be išmanymo net uolumas nėra geras dalykas, nes žmogus, kuris skuba, suklumpa. Paties žmogaus kvailumas veda į pražūtį, tačiau jo širdis niršta ant VIEŠPATIES."
Patarlės 19:2-3
2021 m. birželio 27 d., sekmadienis
2020 m. liepos 2 d., ketvirtadienis
2020 m. birželio 24 d., trečiadienis
Miškas rudenį
Ruduo labai gražus metų laikas, kupinas įvairių spalvų bei gėrybių. Miške rudenį yra į ką pasidairyti, ką nors naujo sužinoti. Žvėrys ruošiasi kietam žiemos miegui, kai kurie dar kaupia maisto atsargas, nes žiemą po sniegu, kai šalta, niekas neauga ir žymiai sunkiau susirasti maisto. Daug paukščių skrenda į šiltesnius kraštus...
Miškas mirga spalvingais medžių lapais. Įvairiausi krūmai meta savo lapus. Putino uogos ryškiai raudonos, kraujo spalvos, o lazdynai šakas aukštyn iškėlę brandina riešutų kekes. Pažvelgus po kojomis, matai minkštus samanų kilimus. Iš jų kyšo rausvos ir melsvai žalsvos ūmėdės, voveraitės, kazlėkai. Po eglėmis auga ruduokių šeimynos. Štai netoliese pūpso grybų karalius - baravykas. Ir jo giminaičių (paąžuolių, šilbaravykių bei raudonikių) grafystėse verta apsilankyti...
Visas miškas dvelkia maloniai ir kvapniai. Praeini pro pušeles - jų sakų kvapą jauti, sustoji laukymėje ties pieva - ir jau pažinai dar nespėjusių nužydėti medingų žolynų kvapą. Labai mieli ir malonūs, kupini įspūdžių susitikimai su elniais, briedžiais bei vikriosiomis voveraitėmis. Aišku, išlaikant pagarbų atstumą ir netrikdant jų ramybės. Ausį maloniai nuteikia likusių žiemoti paukštelių susičiulbėjimai.
Taip ir norisi šokt į aulinius batus, čiupt už kuprinės ir į gamtą...Gryno oro įkvėpti, prisirinkti grybų, konkorėžių ir nuo rūpesčių bei miesto dulkių atsikvėpti.
Verta saugoti gamtą ir joje elgtis atsakingai ir garbingai, nes tai didžiulė Dievo dovana, mums Dievo vaikams!
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)